Prekių krepšelis (0)
Įveskite paieškos frazę
Paieškos rezultatai:

Nike istorija glaudžiai susijusi su Phil Knight vardu. Jis laikomas Nike mito kūrėju. Pusėtinas vidutinių distancijų Oregono universiteto komandos bėgikas bėgant metams atsidūrė šeštoje turtingiausių amerikiečių sąrašo vietoje – jo turtas vertinamas daugiau nei 3,8 milijardų JAV dolerių. Nike kompaniją Phil Knight įkūrė 1964 metais drauge su savo treneriu Bill Bowerman. Amerikoje pagaminta sportinė avalynė kainavo tik 5 dolerius, tačiau jos kokybė taip pat buvo apgailėtina. Dauguma sportininkų treniruotes baigdavo iki kraujo nutrintomis kojomis. Žymiai geresne kokybe pasižymėjo vokiška avalynė, bet jos kaina buvo šešis kartus didesnė – net 30 dolerių. Knight – Bowerman teorija buvo labai paprasta: aukščiausios kokybės avalynę galima kurti JAV, gaminti Azijoje, o tose pačiose Valstijose ją galima parduoti žymiai pigiau, nei populiariuosius batelius iš Vakarų Vokietijos.

Daugiau

Phil Knight 60-aisiais baigė MBA ekonomikos studijas Stanforde, savo žinias gilino Frank Shallenberger vedamuose užsiėmimuose. Eilinio seminaro metu reikėjo sukurti smulkios privačios įmonės raidos strategiją, tame tarpe ir verslo planą. Nike legenda byloja, kad būtent šiame verslo seminare Knight gimė kompanijos koncepcija.

Azijos gamintojo vaidmuo teko Japonijai – darbo jėga ten buvo žymiai pigesnė, nei JAV. 1963 metais Knight išsiruošė į Tekančios Saulės šalį, kur jis su Onitsuka gamykla pasirašė sutartį dėl aukštos kokybės japoniškų batelių Tigers pardavimo JAV. Grįžęs į Ameriką, 26-erių verslininkas japoniška avalyne ėmė prekiauti šalia bėgimo takelių – tiesiai iš savo krovininio automobilio. Šis projektas (tapęs Nike pradininku) vadinosi Blue Ribbon Sports. Kompanijos pavadinimas atsirado derybose su japonais – jose Knight prisistatė neegzistuojančio amerikietiškų batelių platintojo Blue Ribbon Sports, susidomėjusio japoniškos avalynės pardavimu JAV, atstovu.

1964 m. Knight pardavė batelių už 8 tūkst. JAV dolerių ir užsakė naują jų partiją. Knight ir Bowerman dirbo drauge, tačiau neužilgo kompanijoje atsirado pardavimų vadybininką Jeff Johnson.

1965 m. Knight ir Bowerman pakeitė savo kompanijos pavadinimą – pavadino ją graikų pergalės deivės Nikos vardu. Pasak legendos, naująjį kompanijos pavadinimą Nike sugalvojo Jeff Johnson, susapnavęs sparnuotąją pergalės deivę Niką.

1971 metais Portlando universiteto dizaino fakulteto studentė Carolyn Davidson už menkutį 35 dolerių atlygį nežinomai įmonei sukūrė logotipą. Prabėgus 12 metų, 1983-aisiais, Phil Knight pakvietė ją į restoraną ir įteikė aukso žiedą, puoštą Carolyn sukurta emblema bei deimantais. Be to, jis įteikė jai voką, kuriame buvo dalis kompanijos akcijų. Taip jis atsidėkojo Carolyn už ženklą, kuris pats savaime keletą kartų padidina sportinės avalynės populiarumą. Deivės sparną simbolizuojantis logotipas, kurį šiandien žino kiekvienas, buvo pavadintas SWOOSH. Tai reikštų maždaug „praskriejantis su vėjeliu“. Fitneso revoliucija ir bėgimo ristele mada, vyravusi 70-ųjų pradžioje, paspartino verslo raidą. 1969 m. Knight jau buvo pardavęs batelių už 1 mln. dolerių, bet grynasis kompanijos pelnas buvo nedidelis.

1975 m. Bill Bowerman į galvą atėjo idėja, tapusi lūžiu Nike istorijoje. Pusryčiaudamas jis apžiūrinėjo savo žmonos vaflinę ir staiga pagalvojo, kad batelių padus galima būtų gaminti gruoblėtus (tarsi vafliai). Tai pagerintų atsispyrimą ir padarytų batelius lengvesnius. Greitai „vaflinį“ padą jis priderino prie sportinių šlepečių ir pristatė šią naujieną lengvaatlečiams. Šis genialus sumanymas akimirksniu pakylėjo Nike į verslo aukštumas – 1979 m. kompanija užėmė 50% rinkos. 1980 metais Nike aplenkė adidas kompaniją – teliko vienas priešininkas – REEBOK. Tokia padėtis truko iki Michael Jordan pasirodymo.

1984 m. kompanija pasirašė krepšinio batelių reklamos kontraktą su 21-erių Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvaigžde Michael Jordan. Šiais laikais įprasta reklamai kviesti garsius sportininkui, bet 80-ųjų viduryje ši Nike strategija buvo naujovė. Į Jordan Brand kampaniją buvo investuota milijonai dolerių ir nejučia jo figūra tapo Nike kultūros dalimi. Dauguma Amerikos paauglių svajojo apie tokius pačius batelius, kokiais avėjo „oro karalius“. Specialiai jam sukurti Air Jordan bateliai idealiai tiko krašto puolėjams, kurie nusileisdami ant žemės savo pėdas apkrauna tokia jėga, kuri tris kartus viršija jų pačių svorį. Aikštelėje Michael visuomet avėdavo šiuos stebuklingus batelius. Jie buvo raudonai juodi –šias spalvas NBA naudoti buvo draudžiama. Už kiekvienas rungtynes su šiais bateliais asociacija skirdavo Jordan‘ui  5000 dolerių baudą, bet jis vis tiek avėjo Air Jordan. Tokia skandalinga situacija buvo palanki Nike – ji kaskart sulaukdavo krepšinio sirgalių dėmesio. Kompanijos pardavimai per metus nuo 870 milijonų dolerių išaugo iki 4 milijardų.

Šiuo metu Nike ėmė keisti savo struktūrą. Intuiciją pakeitė griežta logika, statistika ir rinkos tyrimai. Nike rinkodaros skyrių biudžetas augo. Tačiau ties tuo Knight nesustojo. Jis nusprendė, kad kompanija neturėtų apsiriboti vien tik prekyba avalyne. Greitai gatvėse pasirodė reklama, pristatanti Nike kaip globalią sporto korporaciją, gaminančią ne tik avalynę, bet ir sportinę aprangą, laikrodžius, galvos apdangalus bei kitus aksesuarus.

1988 metais debiutavo kampanija, kurioje dalyvavo beisbolo žvaigždė Bo Jackson. Trijuose reklamos klipuose Jackson buvo pristatytas bėgiojantis, važinėjantis dviračiu ir žaidžiantis krepšinį. Baigiamoji klipų frazė būdavo: „Bo žino“. Kito klipo pagrindinis akcentas – sutampantys vardai. Bo Jackson ir žinomas muzikantas Bo Diddley. Šio klipo baigiamoji frazė skelbia: „Bo nežino Diddley“.

Tačiau kompanijos šlovė ėmė blėsti. 1998 metais Nike populiarumas ėmė mažėti – tapo paprasčiausiai nebemadinga dėvėti tai, ką dėvi tūkstančiai žmonių. Bet ir tai netapo netikėtumu Nike – kompanija buvo pasiruošusi tokiai įvykių raidai. 1998 metais Knight pristatė naują produktų liniją – ACG – „aksesuarai bet kokiam orui“. Be to, Nike išskaidė dalį savo verslo į atskiras grupes. Taip atsirado Nike Golf, Jordan Brand, Nike Hockey, Nike ACG ir kt.

Staigus kainų kritimas, biržų griūtis 1998 metais ir ekonominė suirutė Azijoje išprovokavo kompanijos pelno nuosmukį. 1998 metais, pirmą kartą per 13 savo gyvavimo metų, Nike patyrė finansinių nuostolių – 67,7 mln. JAV dolerių. Padėtį dar labiau sukomplikavo skandalas, susijęs su darbo jėgos apmokėjimu Vietnamo, Indonezijos ir Kinijos gamyklose. Nike kompanijai pareikštos pretenzijos buvo išties pagrįstos. Pakistane futbolo kamuolių gamyboje dirbantiems vaikams buvo mokama po 60 centų per dieną. Vidutinis darbo užmokestis Vietname buvo 1,60 JAV dolerių (41 dolerių per mėnesį). Darbo savaitę sudarė 65 valandos. Kinijos gamykloje kenksmingų medžiagų išmetimo lygis normą viršijo 177 kartų. 78% dirbančiųjų sirgo kvėpavimo takų ligomis. Tuo tarpu dešimčiai tūkstančių dirbančiųjų teko tik vienas gydytojas ir dvi medicinos seserys. Nepaisant to, 1997 metais Michael Jordan už Nike reklamą gavo daugiau, nei visi Malaizijos darbininkai kartu.

1999 metais Nike įveikė iškilusias negandas. Versle imta sėkmingai naudoti internetą – kompanija įsigijo nemažai adresų tinkle.

Nike kompanijai reklama – visada iššūkis. Tai ne tušti žodžiai. 1999 metais, NATO bombarduojamame Belgrade atsirado Nike reklaminiai stendai – įprasto dydžio 3x6, tradiciniu firmos stiliumi: garsusis swoosh, šūkis „Just Do It“ ir netikėta frazė: „Stop the bombs!“ Peršasi nedviprasmiškas šios reklamos aiškinimas: „Sustabdyk bombardavimus! Tiesiog padaryk tai!“

2000 metų sausio mėnesį televizijoje pasirodė 30 sekundžių trukmės klipas, kuriame nusifilmavo lengvaatletė-sprinterė Marion Jones. Klipe ji bėgiojo gatvėmis gelbėdamasi nuo maniako, ginkluoto benzininiu pjūklu. Klipas nejučia nutrūksta, o žiūrovai žiūrėti tęsinio nukreipiami į puslapį whatever.nike.com. Tinklalapyje žiūrovams suteikiama unikali galimybė pažiūrėti klipą ir patiems sukurti istorijos pabaigą. Patys geriausi variantai taip pat buvo pristatyti tinkle.

2000 metų vasario mėn. internete pasirodė naujas Nike projektas „Alfa“. Naujosios linijos produkcija buvo plačiai pristatoma on-line parduotuvėje. Situaciją kiek aptemdė NBA vykęs streikas ir Nike „veido“ Michael Jordan pasitraukimas iš didžiojo sporto (o tuo pačiu ir iš didžiosios reklamos). Tačiau kompanijos vadovai greitai rado jam pamainą – reklamoje pasirodė žinomas golfo žaidėjas Tiger Woods. Su juo buvo pasirašytas pats didžiausias penkerių metų kontraktas sporto istorijoje – jo suma siekė 100 mln. JAV dolerių. Neužilgo ši sąjunga davė vaisių – 2000 metais Woods su firminiu Nike kamuoliuku laimėjo Atvirtąjį JAV čempionatą (U.S. Open).

2002 metais Nike pradėjo globalią kampaniją „Slaptas turnyras“. Televizijos klipuose buvo pasakojama apie futbolo rungtynes 4x4 bauginančiu pavadinimu „narvas“, kurios vyko slaptoje patalpoje, toliau nuo pašalinių akių. Idėją kūrė agentūra Wieden & Kennedy Amsterdam. Projekte dalyvavo 24 geriausi planetos futbolininkai.

Ne tik televizijoje, bet ir interneto platybėse vykdomos kampanijos tikslas buvo padidinti susidomėjimą NikeFootball.com tinklalapiu, kurį sukūrė FramFab Denmark. Šiame puslapyje buvo galima rasti interaktyvųjį 3D „žaidimą“ – Scorpion Knock Out. Lankytojai galėjo pasijusti slaptame futbolo turnyre dalyvaujančios komandos treneriais. Priminsime, kad apie šį turnyrą buvo pasakojama televizijos klipuose. Sėkmingiausiai pasirodžiusių komandų treneriai buvo apdovanojami firmos produkcijos komplektais – tame tarpe ir futbolo žvaigždžių autografais išmargintais kamuoliais.

Jordan Brand logoNike Sportswear logoadidas Originals logoReebok Classic logoK1X logoSupra logoRocawear logoMishka NYC logoRocksmith logoWutang Brand Ltd. logoDope Couture logoFully Laced logo9five logoFlud Watches logoSprayground logoOfficial Crown logoRastaclat logoGoodwood NYC logo